Gerai baigiu tas nesąmones, nes man nebejuokinga. Man BAISU. Kojos dreba tikrąja ta žodžio prasme, nes visai atsitiktinai radau žmogų, kuris pribloškė.
Jaučiu, kad tuoj apsiverksiu. Damn damn... negali tai būti tiesa... Negali... Aš sapnuoju ir kai pabusiu viskas bus kaip buvę.
Viešpatie... Ir už ką man taip žiauriai?
Man net oda pašiurpo. Ką daryt... eit toliau? Dar niekada nejaučiau, kad man gali būti taip baisu.
2011 m. vasario 28 d., pirmadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą