Velniškai gera tema apie meilę ir melą. Galbūt pradėsiu nuo svarbiausio šiame pasaulyje jausmo, dėl kurio gyvename. Ir aš galiu pasakyti kokia laiminga esu, kaip myliu gyvenimą, jį ir dienas, akimirkas praleistas su juo. Aš džiaugiuosi, jog turiu jį, nes žinau, kad galiu juo pasitikėti, jis man nemeluos, kad ir kas benutiktų bus šalia. Žinote, net nebenoriu niekur važiuoti, noriu likti su juo nes esu begalo laimingai įsimylėjusi, tai toks nuostabus jausmas, jog... Neužtenka ir žodžių. Jis toks galantiškas, visad palydi mane iki namų durų, visad sušildo rankas, kai aš pamirštu pirštines ir apgaubia didele meile, jis visuomet primena man kaip mane myli ir kaip pasiilgsta nematydamas net 5 minutes, jis dievina mane, o aš jį. Taip galėtų būti amžinai. Tokios tobulos ir slaptos draugystės norėjau visuomet, niekas net nesuuodė, jog mes draugaujam. Juokinga, nes tai akivaizdu.
Melas, truputį druskos mano gyvenime iš praeities, vis dar su tais pačiais. Tačiau nejaučiu jiems neapykantos, pagiežos ar keršto. Tiesiog nebenoriu į tai veltis, nes jau darosi bloga. Džiaugiuosi, jog jie suteikė progą pažinti juos, nes tai atkarpa gyvenimo kurio niekada nepamiršiu, tačiau mano gyvenimas dabar nuostabus, to paties linkiu ir jiems. Aš laiminga, PAGALIAU laiminga ir niekas neatims iš manęs tos laimės. Keista... Meilė priverčia kovoti dėl jos, ir tai tikrų tikriausia tiesa. Dievinu idealistus NES JIE NUOSTABIAUSI žmonės šioje žemėje.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą