Scare.

Aš bijau. Ir jūs turbūt paklaustumėte ko? O aš atsakyčiau, jog bijau paslysti. Taip aš bijau paslysti slidžiu gyvenimo keliu, nes aš nesivadovauju protu, nes aš vadovaujuosi jausmais. Tiesiog taip jau yra, kad ir kaip velniškai nori nekęsti jo, tačiau vis labiau myli. Jis prikrėtė aibę šunybių, savotiškai gražių, jei tai buvo iš meilės. Kažkaip jaučiu, kad iš meilės. V. labai nenuspėjamas žmogus, tačiau toks mielas, jog ištirpsti vien nuo apkabinimo. Tos šiltos rankos ir bučiniai į skruostą...
Jis visuomet elgiasi beprotiškai gažiai ir aš žinau, kad tai tik dėl manęs, jis mane myli ir man tuo sunku patikėti. Prisipažinimas buvo labai oficialus, tuo pat metu ir netikėtas. Niekas nežino, kodėl šiuo metu esu aš tokia beprotiškai laiminga, netgi Gintarė. Pabūsiu šiek tiek savanaudiška ir pasiliksiu džiaugsmą sau ir tik sau.
Nes jis nuostabus, nors ir vėjavaikis, melagis ar tiesiog jis. Jis neapseina be kvailysčių ir dėl to aš jo nekenčiu, tuo pat metu negaliu nuo jo atsiplėšti. Velniškas jausmas. Bet aš jaučiuosi įsimylėjus iš tikrūjų laiminga.
Niekada nepamiršiu to vakaro, kai sutikau jį lyg pasakoje. Man regis šie metai bus daugiau nei fantastiški.
Kartais pagalvojau, kad jei ne to žmogaus kvailas elgesys, mes galėjome būti pora, laisvai mylėti, nes aš būčiau atleidusi, aš buvau pametusi dėl jo galvą. Galbūt jam neužteko drąsos pripažinti savo klaidas, žinau, tai sunku, tačiau aš mylėjau, galima sakyti paranojiškai. Iki šiol.
Dabar viskas kitaip aš įsitikinusi, jog tai jam būtų skaudus smūgis, nes vis dėl to vaikinas pamatęs, jog yra nebereikalingas merginai išsigąsta. Taip... Man jo truputį gaila, netgi.
O dėl to kas vyksta dabar. Aš nežinau, kiek ilgai tai tęsis, tačiau žinau, kad artimiausiu metu nė už ką nepaliksiu tos šilumos ir meilės, kuri man yra gyvybiškai svarbi. Aš vėl esu aš ir pagaliau po skaudžių kritimų pakilau angelo spranais.
Niekas apie tai nežino ir nemanau, kad sužinos. Akimirka žavinga!