Tėtis sakė, jog būsiu prisirišus prie savo mylimojo, kad ir koks jis bebūtų, ir nenuostabu. Aš visada pernelyg prisirišu prie žmonių, jau nebekalbu apie meilę...
Taip pat... Norėčiau išrėkti visam pasauliui kokia esu laiminga (!!!) Taip LAIMINGA. Kodėl? Todėl, kad jaučiu gyvenimo pilnatvę, be jokio skausmo, o tai taip retai būna...
Dievinu gyvenimą ir kiekvieną dieną kurią galiu gyventi. Keista beja... Yra toks posakis 'lazda turi du galus' tai grynų gryniausia tiesa, aš niekada negalvojau, kad man kadanors bus taip kaip mano draugui. Nė už ką nebūčiau patikėjus, netgi vis dar netikiu... Lankiausi psichiatrinėje, gulėjau ligoninėje, dabar man reikia pas psichologą, visa ta velniava atsigręžė prieš pačią mane. Jei taip yra vadinasi taip turi būti, man gerai, gerai kaip yra.
Iš dalies ilgiuosi kelių personų, nemažą dalį išplėšusių iš gyvenimo, tai Tomas ir Drygas. Jie nuostabus, tokie skirtingi ir tokie... man reikalingi. Jei viskas būtų susiklostę kitaip, įdomu, kaip būtų šiandien...?
Laukiu nesulaukiu egzaminų ir naujo gyvenimo pradžios. Na dar prieš tai vasario 27 d. Žinau, kad tą dieną nutiks kažkas gero, kažkas kas galbūt pakeis visą mano pasaulį kardinaliai. Pamatysime... Bet žinau, kad išvažiavus kitur mano gyvenimas bus geresnis, viskas bus geriau, nei kad yra dabar.
Duodu žodį.
Beja, su ta nuvalkiota, beviltiška ir banalia metų švente.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą