Taip pat noriu skirti trupučiuką vietos ir senoms meilėms, nemeilėms ar kaip bepavadintum žmonėms dėl kurių buvau pametusi galvą.
Tomas. Velniškai įdomus asmuo dėl kurio buvau pametus galvą kokius metus. Tačiau nors šiuo metu ir vyksta mums kartu pamoka, man jis jau senokai nebeįdomus. Seniau buvo paprastesnis ir mielesnis.
Aurimas. Damn nieko apie jį nežinau jau gal 3 metus ir nelabai įdomu.
Dovydas. Mmm... O jo aš kartais pasiilgstu. Savotiškai mielas, visada rėždavo tai ką galvoja ir šiaip toks saldutis buvo. Taip pat dingęs be žinių bemaž 2 metus jei tik nedaugiau.
Ką aš po to įsimylėjau... Faak net nepamenu. Lets think.
Aaa po to buvo kitas Dovydas. Bet kaip greitai įstrigo į mintis, taip pat greitai ir iškrito.
Marius. Jam jaučiu simpatiją ir gailestį, dėl to koks tapo dėl mano kaltės. Kartais sapnuoju jį, kartais staiga prisimenu, akivaizdu, kad jis vis dar apie mane galvoja, nors nemanau, kad mūsų keliai dar kada nors susikirs. Jis per daug geras buvo (niekada nepamiršiu apkabinimo prieš atsisveikinant).
Silvestras... Mano nelaimėlis. Tikra tragedija. Dabar visiškai degradavęs, ištinęs nuo per didelio alkoholio kiekio, akivaizdu, kad šiek tiek žvilgčioja į mane, bet iš mano pusės nieko panašaus nebesulauks.
Žilvinas. Truputį persūdytos iliuzijos ir nesveiko susižavėjimo, tačiau nieko rimto išsigydžiau. Narkotikas, nuo kurio nebeesu priklausoma. Mielas visai, norėčiau kada nors išgerti su juo kavos ar arbatos ir tiesiog pasišnekučiuoti.
Konstantinas. Per daug tobulas man.
V. Vaikinukas su galva ant pečių. Žavingas ir mielas, mano svajonių ir troškimų pildytojas, dabartinis susižavėjimo obijektas, slapta, intriguojanti draugystė. Thanks of gad jam internetiniai puslapiai nereikalingi. Išmintingas, kartais net labai saldus.
O tiems kurie liko man už nugaros ir vis dar nori atsukti laiką atgal, norėčiau padėkoti už gražias akimirkas ir atsiprašyti už visus mano sukeltus nemalonumus, visi mes žmonės, visi klystantys.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą