Nuostabus vakaras.

Vakarykštis vakaras buvo fantastiškas, tiesiog nuostabus. O viskas prasidėjo nuo sms 'Sveika, šiandien tu laisva?' žinoma dėl jo aš būčiau metusi bet kokius darbus. Jis pasiūlė ateiti prie Kupos pakrantės netoli geležinkelio, kalbėjo rimtai tad truputį išsigandau. Jis pasitiko mane takelyje netoli geležinkelio. Švietė mėnulis, buvo giedra ir matėsi žvaigždės takelis buvo neapsakomai šviesus nuo sniego. Jis pasitiko mane su šypsena ir aš akimirksniu nusiraminau, užrišo akis šilkine skraiste ir atsargiai vedė taku. Priėjome kažkokią vietovę, nieko nemačiau bet jaučiau šviesą. Atsimerkiau ir ten buvo galybė žvakučių ir daug gėlių, po medžių šakomis, visa tai atrodė magiškai nuostabiai... Mes bučiavomės, bučiavomės, bučiavomės... Tai buvo nuostabu. Romantiškiausias vakaras koks tik galėjo būti.
Bet užteks to medaus, vėliau gali pasidaryti per saldu. Prisiminiau vieną grupę, kurią vaikystėje labai mėgau. Lemon Joy... Buvau pamišusi dėl jų, tiksliau man patiko Igoris. Bet jų muzika liko iki šiandien : ''Pamiršk mane'', ''Mylėt tave taip beprotiška ir keista''... Ir prisiminiau save, mažutę dar visai, tačiau nepažinusią klaikaus pasaulio. Taip gera prisiminti tuos senus laikus... Velniškai norėčiau grįžti į tuos laikus, kada buvome vaikai ir tiesiog slankiojome tuščiais laukais, maišėme sniegą su žeme, šėlome ir tiesiog gerai leidome laiką, tai buvo nuostabu... Nepakartojama. Jei tik galėčiau nors vienai, vienintelei dienai grįžti į praeitį...
O taip pat pamenu, kaip buvau susižavėjusi Vudžiu, varge, vargeli dabar juokinga net kai prisimenu, tačiau tada kai pirmą kartą pamačiau jį po koncerto, na po kurio turėjome paimti iš jo interviu vos nenualpau iš laimės. Vis dar turiu kažkur nuotrauką su juo, svajinga svajonė kuri atėjo ir taip pat greitai praėjo. Pastebėjau, kad mano santykiai neapseina be tragizmo. Įdomu kaip viskas klostysis toliau, nes tas saldumo skonis man gali greitai apkarsti. Kodėl? Todėl, kad idealūs sąntykiai yra nuobodūs, man patinka konfliktai, nes po jų jaučiamės dar artimeni nei iki šiol. Ir įdomu ar taip žaisdama su likimu neliksiu viena (?) O jei ir liksiu, na ir kas? Aš to nebijau. Dieve... ką aš čia nusišneku, jau galvoju kaip su juo išsiskirt. Visada taip būna kas man po velnių darosi...