Nusprendžiau mesti lauk juodą savo garderobą ir atsisveikinti su savo maištaujančia ir šokiruojančia (?) išvaizda. Neee aš nebūsiu fyfa. Ne aš nesirengsiu treningų. Grįšiu prie to kokia buvau ankščiau - paprastutė.
Kitavertus manau, kad ir kaip atrodyčiau, jei jam patinku kokia esu, tai koks skirtumas kaip rengsiuosi.
Šiaip jau esmė visai ne tame. O kame, dar sunkiau net pradėti aiškinti. Nesuprantu kas man darosi. Rimtai. Jaučiu, kad bendravimas su juo man pavojingas, nes jis gali mane pakeisti, kaip tik nori. Jeigu jis būtų tikras mulkis (nors gal toks ir yra) vis dėl to aš mažiau kreipčiau į tai dėmesį, o dabar netgi nepripažinčiau to. Net dėl savęs.
Nebenoriu, kad būtų taip kaip buvo ankščiau. Man jau bloga nuo to susižavėjimo ir aš visai nenoriu (!) žengti puskilometrį atgal, kai taip sunkiai nuėjau tiek daug kelio.
Ir mano noras pasikeisti... Tik tam, kad jam patikčiau dar labiau. Prisimenu jo žodžius, kuo puikiausiai.
Kažkodėl maniau, kad atprasti daug lengiau. Bet kaip žinoti, ar jis tikras? Kaip įsitikinti?
Jau žinau... Ir kai patikrinsiu viskas bus baigta. Galutinai. Visi ryšiai nutraukti, kitaip aš po velnių neturėsiu savo gyvenimo. Niekaip nenulipsiu nuo priklausomybės. Taip ilgiau nebegali tęstis. Arba dabar, arba niekada.
O aš žinau, kad visa tai tik iliuzija. Miražas. Jei reikės, sugriausiu visą ką pastačiau, kad tik niekada daugiau tai nebepasikartotų.
O jei jis iš tiesų yra? O jei aš prarandu gyvenimo šansą? Velniava.... Kaip man pasitikėti juo ir kaip man žinoti tiesą?
Labai paprastai, dingti iš jo gyvenimo. Visam laikui. Naikinti viską, per ką mes dar kadanors galėtume susitikti. Bus sunku, bet aš tai įveiksiu. Įveikiau dar daugiau įveiksiu ir tai.
Viskas turi baigtis dabar. Net jei prireiks viso gyvenimo jį pamiršti.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą