History

Dabar turėčiau ją mokytis, nes bandomasis ne už kalnų. Tačiau.
Aš prisiminiau netolimą istoriją, kada gulėjau ligoninėje. Ir dienoraštį, damn... aš jį vis dar turiu su visais įrašais.
1 diena
Man siaubingai skauda galvą, pykina ir jaučiu silpnumą, todėl mama nusprendė įgrūsti mane į tą beprotnamį vadinamą ligonine. Nė už ką nebūčiau sutikusi, tačiau skausmo nebegalėjau ištverti...
Iš pirmo žvilgsnio ligoninė, pasirodė tokia didelė ir graži. Mus pasitiko gana maloni gydytoja, kuri turėjo prižiūrėti mane.
Mane įzoliavo su geriausiu ligoninėje VIP kambariu. Pamačius gerokai nustebau. Buvo spintelės, tv, šaldytuvas ir net atskiras vonios kambarys. Great! Va čia tai atostogos. O pro langą matyti bažnyčios bokštai ir miesto panorama.
2 diena
Rytas žavus, pro langą blausiai šviečia saulė ir apie 7 ryto aš jau gyva (seselės nė už ką neleidžia miegoti). Taigi... gyvenau 6 aukšte, buvau nusilpusi ir vos stovinti ant kojų. Prasidėjo didžiojo pastato pažintis, man jis priminė milžinišką Dublino airport, tik kad ten baltų chalatų mažiau. Vienai truputį baugu vaikščioti klaidžiais koridoriais, bet reikia, nes laukia pažintis su krūva gydytojų...
3 diena
Šiandien buvo atėjęs ponas Radzevičius, tolima giminė, visiškai nutrūkę ryšiai, ir mano didelė nuostaba, tikrai nesitikėjau, tikrai. (po dviejų savaičių kai palikau ligoninę, žmogelis paliko šį pasaulį.) Tada kai netikėtai sulaukiau svečių, ką tik buvau išgėrusi lašelinę ir velniškai norėjau miego. Išgirdau, tik kad kažkas manęs teiraujasi už durų.
Velniškai laukiu, kada ateis Gintaras, jis man žadėjo. Ma bro garbės žodis. Ir jis atėjo! Diev, kaip man buvo smagu ir kaip gera matyt pažįstamą veidą, tarp jau spėjusių įkirėti žalių sienų. Tikrai norėjau, kad jis pasiliktų ilgiau nei 2 valandoms, nes tikrai pakėlė nuotaiką ir gyvenimo kokybę ten. Vos nepradėjau verkt, kai jam jau eiti reikėjo... Ir kaip tik tada pamačiau kelis vertus dėmesio vaikinus.
4 diena
Miegojau nuostabiai ir nuotaika pakili, galbūt todėl, kad jau greit dingsiu iš čia t.y jau pragyvenau pusę gyvenimo čia. O be to savijauta gera ir saulė šviečia. Labai gražus rytas. Laukiu mamos. Žinoma ji atvažiavo, bet ne kad padėtų, o kad sunervintų :
- Tas turi būti čia.. ahą... kodėl neapsitvarkai, vaikšto gydytoja ir sesutės (nesitvarkau, nes man taip patinka po velnių!)
Vėliau Arnui pravedžiau ekskursiją po ligoninę ir parodžiau ilgąjį koridorių, bet tas mulkis nesusižavėjo. Aišku tuo metu aš jį vistiek mylėjau.
Tačiau vakare, atvyko manęs aplankyti krikštomama kurios nemačiau... oh gad... tikrai ilgai. Auglys ją beveik suėdęs. Ji buvo su drauge, kuri prievarta prikimšo mano smegenis meile gyvenimui. Ir man atsivėrė akys.
5 diena
Savaitės pabaiga. Nieko ypatingo nenutiko, tačiau atgavau pasitikėjimą savimi ir sulaužiau susikaustymą, buvau kupina laimės ir tai matė aplinkiniai. Atkreipiau praeinančio gražaus vaikino dėmesį, nors esu tikra, jis turi merginą, tačiau sekundei aš pasiskolinau jo žvilgsnį ir mintis.
6 diena
Neįprasta, bet ne ką mažiau kupina džiaugsmo.
Pirmiausia sužinojau apie Drygo sugrįžimą, fantastiškai apsidžiaugiau ir net nustebau. Beja kadanors aš jam parašysiu knygą.
Antra... jau greit grįšiu į namus ir...
Hoho man sekasi. Žavus gydytojėlis ėmė manimi rūpintis, nes jo praktikantė turėjo pastatyti lašelinę man. Aišku jis kažkodėl iš pradžių baidėsi manęs, bet vėliau jei tik kas ir kur visada visą info jis man perduoda. Beja suvalgius lašelinę jis turėjo ištraukt adatą iš venos (mano ranka buvo badoma, pamėlynavusi, kaip kokios narkomanės.) taigi jis buvo labai atsargus, jam net rankos drebėjo, o rankos buvo švelnios ir šaltos. Aišku vėliau seselės prašė turbūt jo mane į valgyklą nunešti, nes aš ten nė karto nenuėjau, bet atsisakiau. Man tas maistas šlykštus, be to mama atvežė tiek, kad būtų užtekę visam mėnesiui.
7 diena
PAGALIAU NAMO. Aišku tas gydytojas manęs nepaliko ramybėj iki paskutinės minutės bet tai neesmė. Velniškai noriu namo. Net dangus ten šviesesnis ir mielesnis.