What a hell? Okay jau lyg ir buvo aišku, kad jie vėl man meluoja. Tai iš kur tada Žilvis traukia tokias nesveikai gražias ir kogero lietuviškas nuotraukas?
Bent jau tas geležinkelis tai tikrai lietuviškas. Žoodžiu... Nieko nebesuprantu. Gal geriau ir nebesigilinsiu, nes sužinot kaip yra iš tiesų galėčiau tik susitikus su juo, bet kaip susitiksiu, kai jis už jūrų marių (?) Arba meluoja arba ne. Tebūnie tai bus jo sąžinės reikalas, nes iš tiesų visa tai reikšmės nebeturi.
Oh gad prasidėjo tikras gyvenimas (!) matematikos kontrolinius darbus rašysiu naudodamasi viskuo, VISKUO. Geriau mokytoja sugalvoti net nebegalėjo... Sunkoka diena, visada sunkūs trečiadieniai, o dar tas anglų bandomasis...
A vat man dar vienas bajeris patiko. Paklausė Indrė, kokius egzaminus žadu laikyt, atsakiau. Vos nepasakė, kad esu totali debilė, jog taip optimistiškai plaukiu pasroviui ir pasirenku tik 3 egzaminus. Ir kas jai darbo, kokį velnią žadu laikyt? Lyg ir ne jos reikalas spręst kaip gyvenu, tuo labiau mokausi. Manau jog geriau išlaikyti 3 egzaminus, nei 1 atsarginio išviso neišlaikyt. Laiko gaišimas ir nervų gadinimas... Bet kaip man paaiškinti tai, tai pusprotei? Ne, aš ir nesistengiu, nes tai papraščiausiai ne jos reikalas. Aš jos tiesiog negaliu pakęsti.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą