Jis mirė, nuo mano rankų.

Ką tik supratau, kad nuo šiandien viskas abstrakčiai sakant baigta. Aš niekada nenorėjau, jo nužudyt, tačiau jis privertė... Jis man melavo. Ir dėl to nebeegzistuoja. Dainos, metai ir viskas nugrimzdo į praeitį kartu su juo. Man dar per sunku, suprasti, jog jo niekada iš tiesų ir nebuvo. Aš sužlugdžiau jo genialų planą, aš sužlugdžiau jo tobulą, gyvenimą ir dėl to džiaugiuosi.
Džiaugiuosi, jog radau žmonės kurie tikrai atrodo, taip kaip tos nuotraukos. Kad jie normalūs o gal ir didesni bukapročiai už šiuos. Tačiau jie niekada nedings ir nenusižudys. Tarsi pati išpranašavau, jog su vasara viskas baigsis...
O labiausiai gaila man jo, taip to kuris slepiasi ir bijo. Man gaila jo, nes jis man buvo nesveikai brangus, aš jį labai mylėjau. Gal visa tai nebūtų sukėlę gailesčio jei ne... feisbuko programa kurios ieškojau ir radau ''Čia turi paspausti ''patinka'' žmogus kuris tave myli'' ir taip jis paspaudė ''like'' Norėčiau žinoti, kiek buvo tiesos jo žodžiuose, kaip mane myli ir kaip manęs jam reikia. Juk net susitarėm, surišom savo gyvenimus į vieną ''Jei tu tai ir aš'' Negaliu patikėti, jog tai apgaulė, kad visa tai suvaidinta klaikiame spektaklyje, kur aš buvau kaip lėlė, marionetė. Negaliu patikėt, jog jo nebėra... O ir negaliu pasakyti, jog man jo netrūksta. Trūksta ir dar kaip LABAI. Bet... Nebesugrąžinsiu to kas buvo. O norėčiau... Man jo reikia.
Dar vos prieš 5 min man buvo žiauriai linksma, nežinojau kur dėtis iš laimės, jog radau įrodymus, bet ta suknista programa viską sugadino...
Taip pat. Kadangi žinau, jog Milius fake, man jis patinka again. Fak. That's not good. Net sapnavau juos t.y mus.
Tipo pjūklas, aš, Gintarė, Ruslanas ir Dovydas. Dovydas diktuoja taisykles o mes jas vykdome, kažkaip pasiseka išgyventi visiems ir dar didesnė nesąmonė, jog pasibaigus viskam Dovydas pradeda prie manęs priekabiaut. Džyz... didesnio apsurdo nesu sapnavus. Bet buvo good, tikrai good. Jei jis ir realiai toks... em... kaip čia paaiškinus... Tai tikrai kūūl.
Diev, kažkada mes su Gintare net planavom vestuves. Aha su tais pačiais. Ji + Ruslanas, Aš + Dovydas. Turbūt kristų ant žemės iš juoko prisiminus, jog jai reikėtų tekėt už Ruslano. Aha... nieko sau šeimynėlė iš jų būtų. Bet buvo smagu, nes tada jai patiko Ruslanas, o man Dovydas. Ir neesmė, jog jie jau draugavo, ir mes žinojom, kad tipo Ruslanas gay.
Ah, kartais galima prisigalvot nesąmonių, neįmanomų, nuo to kartais pasaulis pasidaro gražesnis. Mylėti įsivaizduojamą ir žinoti jog jis niekada nebus tavo. Nesveikas jausmas.
Kad ir kaip ten bebūtų Aš Jūsų PASIILGSIU... And that's for you.