Buvo Gintarė ir Kristina, jaučiausi tokia laiminga, jog nenorėjau jog tai baigtūsi. Jos man kaip sesutės, patys brangiausi žmonės, jos niekada nepadarys man taip, kad būtų blogai. Aniptol jos gėrio įsikūnijimas ir visad mane paremia. Ačiū jums mielosios mano.
Buvo nuostabu, iš pradžių vaikščiojom po Kupiškį, tiesiog buvo smagu. Antrą dieną susitikom su pusbroliu, žaidėm ''tiesa drąsa'' kalbėjom ir buvo nesvaikai gera juos vėl pamatyti. Vakaras buvo tobulas. Paskui nuvažiavom prie marių, jie išnuomojo valtį ir mėnesienai šviečiant aštuoniese linksmai paplaukiojom valtimi. Man tai buvo beveik romantiška, nes visai kaip senais laikais sėdėjau prie Ernesto. Vėliau mus nuvežė prie ežero jie nusimaudė, nes vanduo buvo arbatos šiltumo. O visai paryčiais nuvažiavom į mišką ir ten įrengtoje aikštelėje supėmės supynėmis, kalbėjome klausėme muzikos. Mašinoje tilpome visi aštuoni, net juokinga kai pagalvoji, bet juk visada taip būdavo su Gintaru.
Pastebėjau, kad jam patiko Gintarė. Ginatras ir Gintarė, abu liūtai abu tamsūs ir aip para tikrai atrodytų žaviai. Be to mano pusbrolis geriausias vaikinas visoje Lietuvoje, gal pavyks juos supiršti. Juk abiem būtų gerai, abu būtų laimingi, nors jau jie... O mano broliui patiko Kristina. Stebint tai galima buvo žavėtis tuo kas vyko.
Džiaugiuosi, nes tai buvo nuostabiausias vakaras gyvenime.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą