Gal ir trumpas bet nerealiai geras jausmas. Turbūt pasiunčiau jausmus n*. Ir pagaliau, pagaliau jaučiu pilnatvę, nuostabią ramybę širdyje, o tai aš dievinu.
Nuo šiandien pradedu naują gyvenimą ir tikiuosi, jog jis bus geresnis. Jei reikės pašalinsiu žmones, kurie trukdys tai laimei skleistis, jaučiuosi puikiai, noriu rėkti iš laimės ir neleisiu, kad visa tai baigtūsi.
Žinau ko man reikia, naujų žmonių, naujų pažinčių. Gal net naujos meilės, bet bent jau kol jaučiuosi gerai, nenoriu grąžinti jausmų į savo vietas. Ir be jų labai gerai jaučiuosi, o teko nemažai pasistengti, kad juos užslopinčiau.
Ah koks nuostabus vakaras, giržiu žiogų čiurškiamą melodiją ir jaučiu rudienio kvapą, jaučiu, kad baigiasi atostogos ir prasidės mokslai, o tada jokiu būtu, negaliu leisti jausmams valdyti širdį, nors paprastai žiemą juk taip ir būna...
Bent kol kas tegu ramybė dengia mano pasaulį ir to užteks.
Be to žinau, kad kai kas manęs nepamiršo, bet nejaučiu nei gailesčio nei meilės jam, kaip ir vienodai... Negaliu išmest iš galvos Žilvino.
Aš jo neprisiminiau, nieko nebuvo. N I E K O. Kol kas jis neegzistuoja.
Taip geriau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą