Negaliu net žmonėms į akis pažiūrėt, nes toks vaizdas, kad jie manęs gailisi, o nuo to man dar skaudžiau...
Kaip jis taip galėjo? Kodėl jis taip elgėsi, norėčiau jo paklausi, bet žinau, kad atsakymo nebesulauksiu.
Po sms ''Atia..'' parašė naujas numeris ir nedrąsiai prisitatė Korina, iš pradžių tikėjau, bet veliau supratau kas už to slepiasi.. Tariamasis Ruslanas. Jis pasakojo viską apie mus iš kitos pusės, ir vėl pradėjau verkt... Akivaizdu, kad jam tikrai nerūpi kaip man dėl to skauda širdį ir kaip dėl viso to nusilpau.
Nežinau, kas bus dabar. Nežinau... Man sunku suvokti, kad jo, kaip asmenybės... niekada nebuvo, man sunku tuo patikėti, nes Ruslanas Sergėjus Belan man buvo geriausias draugas, kad ir kiek mes pykomės, taikėmės, bet aš jį labai myliu... Dabar supratau, kad jam tikrai nesvarbu kaip ir kodėl... Jis niekada ir nenorėjo susitikti, jis pats tai pripažino, nors jau seniai tai žinojau. Esu sumišusi, myliu, nekenčiu, gailiuosi. Kartais pykstu ir noriu perrėžti jam gerklę už tai.
O geriausias bajeris, kad aš MYLIU Žilviną, kurio net NĖRA. Taip sektis gali tik man... Žmonės, kodėl jūs su manim taip? Nejaugi jaučiat pasitenkinimą žinodami, kad kiti miršta iš skausmo?
O iš kur tada tos dainos... Iš kur tas angelo balsas... Tai Liudas ar tikrasis Dovydas Milius? Spaudžia gerklę ir kaupiasi ašaros akyse, girdint tą balsą ir žinant, kad tai turbūt žmogaus, kurio nepažįst balsas...
Norėčiau viską ištrinti i atminties, norėčiau net nežinoti kas įvyko per pastaruosius metus ir gyventi...
Nežinau, ką dabar darysiu, per daug prie jo pripratau, ir man labai jo reikia. Nežinau, kaip išmesiu visa tai iš galvos. Tikėjausi pabaigos, bet ne tokios... Žiaurios.
Geriau jau žinočiau, jog Rusna Son mirė amžiams, nei marinti tai savo širdyje ir žinoti, kad jis kažkur.
Įdomu ar jis ilgėsis manęs? Ar kada nors prisimins?
O aš jo niekada nepamiršiu, kaip ir Tomo. Jų paveikslai, visada išliks kaip gražiausias prisiminimas atmintyje...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą