Taip sunku priprasti prie kitų, o ypač prie savęs. Per sunku, ką nors suvokti, kai nesuprantu pati savęs. Sąmyšis manyje, jausmai kurių nėra ir visas pasaulis skęsta mano mintyse...
Per daug paprasta išbraukti viską, kad ir kaip kartaktėm norėčiau to.
Nerandu tinkamų ženklų, žodžių kuriais galėčiau apsakyti kaip jaučiuosi.
Nejaučiu daugiau nieko, tik ašarų sūrumą, ir veriantį širdies skausmą. Nors man sako, kad elgiuosi taip kaip turėčiau, tačiau... Kažkodėl jaučiu kad ne.
Nebetikiuo niekuo, nepasitikiu. Bijau. O ko aš ir pati nežinau... Jaučiuosi keistai. Taip kaip visada, taip kaip niekada...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą