Tokia asmenybė kurią labai myliu, bet jis manęs ne. Mes jau daug kartų apie tai kalbėjom, žinau... bet aš per daug užsispyrus, kad jį suprasčiau. Nesuprantu, kodėl jis laiko mane kvaiša, jis laiko mane naivia. Nekenčiu to kaip jis su manim elgiasi, nekenčiu jo gailėsčio dėl visko ir savo silpnumo jam atleisti. Tai toks šūdinas jausmas. Aišku buvo daug ir gražių akimirkų... Bet apie viską nuo pradžių...
2009 vasara. Aš pamačiau jį internete ir labai juo susižavėjau. Susipažinau. Viskas buvo tiesiog puiku, man nesveikai gera su juo bendrauti, suprasti, išklausyti, patarti. Tobula. Mes bendravome taip gana ilgai, kiek daug galėjau gero apie jį pasakyti...
Tačiau vieną dieną prasidėjo bandymai nusižudyti. Nesakau, jog nesuprantu to ar smerkiu tokį elgesį, bet pirmą kartą vos nemiriau iš baimės, kad jis neiškeliautų į kitą pasaulį... Net pati ne kartą dariau tą patį, ir daug... daug verkiau.
Tačiau palaipsniui viskas pasikeitė, aš pripratau prie jo bandymų nusižudyt ir manęs tai jau nebejaudino ypač jei mes būdavome susipykę. Negaliu pasakyt, kad džiaugiausi, nerimavau, kad viskas baigtūsi gerai...
Vieną rytą gaunu sms kurioje ''He's dead'' nesupratusi, ką perskaičiau ėmiau verkti, kaltinti save, kad per mažai juo rūpinausi, kad neatkalbėjau. Rašiau, klausiau bet buvo tyla, mirtina tyla. Man pasidarė silpna, negalėjau net pastovėti, o turėjau eiti į mokyklą, pro ašaras nebemačiau nieko... Mintyse skambėjo žodžiai: ''Jis miręs, daugiau niekada nebepamatysiu jo, daugiau niekada neištaisysiu klaidų kurias padariau''. Buvau pernelyg prie jo prisirišusi, ir net jei atrodė, kad man visviena kas jam nutiks tai nebuvo tiesa, nes aš jį mylėjau, mylėjau labai stipriai, kaip draugą, kaip kažką labai artimo...
Vėliau paaiškėjo, jog tai buvo melas, bet man nepalengvėjo, nelengva ir šiandien. Nežinau ką daryčiau jei jo netekčiau, nors ir pykstu, nors užsispyrimas stipersnis už viską, bet myliu, labai myliu ir nenoriu prarasti... Tokių žmonių, kaip jis nėra ir nebus. Nemoku kalbėti apie jį bjauriai, net pykti ilgai ant jo negaliu, nes turiu jam už daug ką padėkoti. Jis žino tai.
O prieš 5 min aš ant jo buvau supykusi...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą