2010 m. liepos 23 d., penktadienis

I realy want HATE you

I realy want to say you, that I HATE YOU.
Net sunku įsivaizduoti, kaip aš galiu pamilti tokias šiukšles ir nieko vertas atmatas. Man tai skamba kur kas labiau apgailėtinai nei yra iš tiesų. Ir kodėl man taip sunku jį pamiršti? ''Meilė toks nuostabus jausmas, kai tavo širdyje sukyla šilčiausi jausmai ir kai jautiesi laimingas'' Vemsiu nuo tokių frazių. Tikrai pykstu ir myliu vienu metu, bjaurus jausmas, nes tada pradedu nekęsti viso pasaulio. You know... O sunkiausia būti (vaidinti) jo draugę, net gerklę užspaudžia, kai jis prašo padėti susigrąžinti, tai kas prarasta. Akivaizdu, kad mano sapnai pildosi...
Prisiekiu nekęsti, jo kaip tik galėsiu, nepasiduoti silpnumo akimirkoms ir išlikti šaltai ir abejingai, išlikti žiauriai.
Net pačiai juokinga nuo tokių žodžių, žinau, kad tai praktiškai neįmanoma, nekenčiu meilės nekenčio jo ir visų, dėl kurių aš priversta kentėti. Norėčiau, kad jie visi įsikaltų į galvą, nes aš taip lengvai nepalūšiu ir nepasiduosiu.
O tu... Prasmek skradžiai žemę, man tai nerūpės. Dvėsk, pūk ir raitykis iš skausmo man vienodai, tikrai norėčiau, jog amžinai kankintumeisi už tai jog esi toks kvailys. Ir tai tu čia žudykis jei taip nori, neišliesiu daugiau nei vienos ašaros dėl tavęs, tuo labiau kraujo.
Idiotas. Kvailys. Šavalka.
Tik taip galiu tave apibūdinti mielasis.
Žinai, norėčiau, kuo greičiau tavimi nusivilti, nes tokių kvailių kaip tu pilnas pasaulis.
Jaučiuosi geriau, bet esu per daug užsispyrusi, kad atleisčiau už tai jog žeidi mane. Bent įsivaizduoji, kaip man sunku? Nė velnio, nes esi tikrų tikriausias savanaudis, kuriam nerūpi niekas išskyrus patį save. You ' re bullshit. BULLSHIT. Apie tavo sudedamąją dalį net nesivarginsiu ir nešnekėsiu. Tu apgailėtinas, ir man visai negaila tavęs. Nė kiek.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą