Ką tik supratau, kad esu tokia individualybė, kurios niekur kitur nerasit. Suradau savo dovaną, kurią galiu valdyti, bei naudotis ja.
Aš galiu jausti kitų žmonių jausmus ir būsenas savo sapnuose. Skamba neįtikėtinai keistai ir nors aš pati negaliu tuo patikėti, bet... tai tiesa.
Šianakt sapnavau žmogų, kuris man patinka, bet aš jo niekada nesu mačiusi.
Žiema, lauke sninga mažytėmis snaigutėmis, o aš einu upės ledu jis eina šalia. Aš su plona suknele, basa, einu apsnigtu ledu, man taip gera eiti su juo, jaučiu tokią ramybę... Tokį dvelksmą, kad net nejaučiu šalčio. Jis pasakoja, kaip myli... Prašo manęs padėti susigražinti tą žmogų, kurį myli. Jaučiu gilią baimę ir nerimą, o savyje nusivylimą. Man sunku. Sunku eiti, klausyti, bet aš tyliu ir einu, ledas per plonas ir neatlaiko manęs, aš įlūžtu ir pabundu.
Paklausia, kaip vakar jis jautėsi, o jis atsako, kad jautė nerimą ir baimę.
Aš galiu tai jausti, aš galiu tai suprasti...
Kaip niekas kitas, mano nuojauta nesveikai stipri ir net nežinodama, kokia žmogaus būsena, aš galiu pasakyti kaip jis jaučiasi.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą