Šiandien supratau begalo svarbų ir reikšmingą dalyką. Kad ir kaip tave valdo emocijos, turi pasipriešinti tam. Kad ir ką galvosi, tai tebus tos akimirkos sukurtas vaizdas, verčiantis susidaryti situacijos esmę nesvarbu, jog tai klaidinga kryptis.
Nė už ką nenorėjau įžeisti savo draugų, tiesiog taip išeidavo ir aš nesupratau ką tai reiškia iki šiandien... Dieve, kaip aš taip galėjau...
Iš tiesų žodžiai yra daug stipresnis ginklas nei fiziniai smūgiai. Jie kerta taip, jog atistoti jau nebėra galimybės. Tačiau aš to nesupratau. Aš nežinojau kokią didelę reikšmę sukelia įžeidimai. Jie susilpnina. Padaro tave bejėgį. Ir smogia, kai mažiausiai to tikiesi, o skaudžiausia, jei tai būna artimo žmogaus žodžiai.
Ir tu nieko negali padaryti. Absoliučiai nieko. Tikiuosi, jog jis nesigalės to ką pasakęs, taip kaip dabar gailiuosi aš už savo žodžius. Tebūnie jam taip geriau. Juk visada norėjau matyti jį laimingą.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą