Aš nemiegojusi, tiesiog žvėriškai pikta ir be nuotaikos. Ką man daryti, kaip man gyventi, jei nebegaliu sugrįžti? Turiu daug klausimų į kuriuos atsakyti gali tik laikas. Nežinau kodėl, bet kad ir kaip stengčiausi, negaliu pasveikti. Viskas blogai. Dabar. Šiuo metu. Rytoj bus geriau.
Kodėl man teko toks suknistas menininkės kelias? Kodėl aš per daug jautriai reaguoju į aplinką? Kodėl aš bijau? Kodėl nebemoku mylėti? Kodėl... Kodėl...Kodėl??? Kodėl po velnių viskas prie ko prisiliečiu atrodo subyra į smulkiausius gabalėlius?
Kodėl aš užsidariusi? Kodėl negaliu imti ir visko papasakoti Deividui? Jis per geras žmogus...
Aš nežinau kas esu... Nežinau kur einu... Bet žinau, kad pakeliui manęs laukia dar daug žmonių.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą