Ką tik pažiūrėjau, Deividas per paskutinį skambutį atrodė fantastiškai gražiai. Aww... Pasiilgau aš jo jau. Vargšas paskutinį kartą aukojo paskutines laisvo sekmadienio minutes prieš egzaminą, kad tik su manim susitiktų... Diev koks mielas jis. Sakė pamokys groti paininu. Ir šiaip su juo labai faina. Karais jis man paskambina. Va dabar gavo darbą, tai rečiau susirašom, bet jau kai susirašom, tai labai nuotaika pakyla. Myliu aš jį. O kaip jis manim rūpinasi, šakėėės. Pakenčia mane net kai man baisiai negera būna, negana to dar ir pralinksmina. Ir nepalieka ramybėj, kol nepradedu juoktis. Ehh.. O pats tai tyli, jei jam negerai. Tai kaip man jam padėt? Fainulka toks. Skaė bus padavėjas, reiks nuvaryt į tą kavinę kur dirbs, pažiūrėt kaip sekasi. Laukiu nesulaukiu, kada vėl susitiksim.
Savaitgalį turėčiau susitikti su Giedrium, jei jis man iš viso parašys. Neveltui blondinas. Nesakau, kad jam trūksta protelio, bet išlepęs tai kaip reikiant.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą