Vakar buvo jos dvidešimtasis. Viskas buvo beveik taip, kaip prieš pora metų. Visi pažįstami, iki skausmo gerai žinomi ir labai pasiilgti veidai. Tik... Viskas pasikeitė. Pasikeitėme mes. Viskas šį kart buvo kitaip. Mes suaugome.
Turbūt niekada nepamiršiu, kaip per 18 th man patiko Edvinas. Nors jis nebuvo nė trupučio gražus, bet aš tiesiog įsimylėjau.
O vakar pasijutau netgi nejaukiai. Dainius :
- Tu tik pažiūrėk, kokios jos akys...
Edvinas :
- Žinau, patikėk manim žinau kokios gražios jos akys.
Net susimėčiau. Rimtai.
Vakar patenkinau savo ilgesio syvus. Vėl pamačiau Justę, Miglę, Justą, Edviną, o kas svarbiausia Miglių.
Galėjau su jais visais pasikalbėti. Migliaus, buvau beproto pasiilgus. Mes tik draugai, bet dieve... nemačiau jo nuo išleistuvių. Buvo taip gera, jog net nemoku apsakyti to žodžiais. Buvau laiminga, nes buvau tarp savų.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą