What to do (?)

Aš nemiegojusi, tiesiog žvėriškai pikta ir be nuotaikos. Ką man daryti, kaip man gyventi, jei nebegaliu sugrįžti? Turiu daug klausimų į kuriuos atsakyti gali tik laikas. Nežinau kodėl, bet kad ir kaip stengčiausi, negaliu pasveikti. Viskas blogai. Dabar. Šiuo metu. Rytoj bus geriau.
Kodėl man teko toks suknistas menininkės kelias? Kodėl aš per daug jautriai reaguoju į aplinką? Kodėl aš bijau? Kodėl nebemoku mylėti? Kodėl... Kodėl...Kodėl??? Kodėl po velnių viskas prie ko prisiliečiu atrodo subyra į smulkiausius gabalėlius?
Kodėl aš užsidariusi? Kodėl negaliu imti ir visko papasakoti Deividui? Jis per geras žmogus...
Aš nežinau kas esu... Nežinau kur einu... Bet žinau, kad pakeliui manęs laukia dar daug žmonių.

Something new

Ką tik pažiūrėjau, Deividas per paskutinį skambutį atrodė fantastiškai gražiai. Aww... Pasiilgau aš jo jau. Vargšas paskutinį kartą aukojo paskutines laisvo sekmadienio minutes prieš egzaminą, kad tik su manim susitiktų... Diev koks mielas jis. Sakė pamokys groti paininu. Ir šiaip su juo labai faina. Karais jis man paskambina. Va dabar gavo darbą, tai rečiau susirašom, bet jau kai susirašom, tai labai nuotaika pakyla. Myliu aš jį. O kaip jis manim rūpinasi, šakėėės. Pakenčia mane net kai man baisiai negera būna, negana to dar ir pralinksmina. Ir nepalieka ramybėj, kol nepradedu juoktis. Ehh.. O pats tai tyli, jei jam negerai. Tai kaip man jam padėt?  Fainulka toks. Skaė bus padavėjas, reiks nuvaryt į tą kavinę kur dirbs, pažiūrėt kaip sekasi. Laukiu nesulaukiu, kada vėl susitiksim.
Savaitgalį turėčiau susitikti su Giedrium, jei jis man iš viso parašys. Neveltui blondinas. Nesakau, kad jam trūksta protelio, bet išlepęs tai kaip reikiant.