Va esmė buvo tokia, rytas gal apie 4-5 val, saulė teka, žiema, šalta kaip bbž kur( xDD ) Mes kalbam. Sėdim mano mamos automobilyje, tu vairuoji, bet mes kažkodėl griovy kažkokiam randamės ( :DDDDD) Aplinkui šerkšnas ir velniškai šalta, o mes kalbam kažkokias nesąmones ir daug juokiamės. Jo tik aš ir sapnuoju tokias pievas xDD
O taaaaip. Kaifas o ne sapnas.

FAK, FAK, FAK.
Aš žinau, kad jis tai pasakė specialiai, nes jam patinka kai aš kankinuosi. Jis žino, kad visa tai netikra, ir vistiek man tai pasakoja.
O aš visad tikiu. Ir visad kenčiu. Ir niekam tai nerūpi. Nes niekam nepatinka sniegas iškritęs liepą.