Myliu Drygą.
Taip myliu, jog man visai nerūpi, kaip jis atrodo.
Taip myliu, jog naktimis sapnuoju.
Taip myliu, jog priversiu pamilti mane.
Taip myliu, jog jis net neįsivaizduoja.
Taip myliu, jog negaliu negalvoti apie jį.
TAIP MYLIU...
Jis muostabus, jis asmenybė.
Jis absoliučiai sexualus forsas (tikrai nesitikėjau, jog kadanors teks ištart tokius žodžius)
Bet tai tikrų tikriausia tiesa.
Jis mano vitaminas C
Jis mano. Mano. Mano. Mano.
Aš žinau, kad jam patinku.
Aš žinau, jog jam rūpi kaip aš jaučiuosi.
Aš žinau, jog jis kartais ilgisi manęs.
Aš žinau, jog geresnio už jį niekur nerasiu.
Aš žinau, nes myliu.
Aš noriu Jo.
Aš noriu daug ko.

PAŽADU, NUDĖSIU SU PIMĄJĄ TAVO KLAIDA. Sutarta. Taip myliu, jog galėčiau tavo veidą sieros rūgštimi apipilti. Bėk nuo manęs jei esi paskutinis bailys. Man vienodai.

Aš bijau, labai bijau. Bijau mylėti tave, nes tu mane skaudini. Nežalok manęs, mano ašaros kruvinos. Neleisk tavęs ilgėtis ir priprasti prie tavęs. Neleisk būti tavim ir išduoti save. Aš žinau jog tu nemyli manęs, tačiau aš būsiu švelni, aš rūpinsiuosi tavimi, aš mylėsiu tave slapčia. Tik niekada, niekada daugiau nepalik manęs... Maldauju.

I love you so much.
Ir tu to nežinai...
O aš einu iš proto.
Tu amžiams pavogei mano širdį.
Dievu tave, tavo akis, tavo plaukus.
O tu to nežinai...
Ir net nenutuoki, ką man reiškia menkiausias žodis iš tavo lūpų.
Kai tu šalia, man tirpsa kojos ir rankos.
Tu pavogei mano mintis.
Ir tu to net nežinai...